Kaip susidaro rūkas ir ką rodo matomumo prognozė
Kodėl rūkas susidaro prie žemės, kada jis gali laikytis po saulėtekio ir kaip suprasti metrais rodomą matomumą LHMT žemėlapyje.
Turinys 3 skyriai
Rūkas dažniausiai susidaro, kai drėgnas oras prie žemės atvėsta iki rasos taško. Vandens garai ima kondensuotis, o ore pakibę lašeliai išsklaido šviesą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) rūką nuo rūkanos skiria pagal matomumą: jei dėl pakibusių lašelių ar ledo kristalų matomumas nesiekia kilometro, tai rūkas; esant 1–10 km matomumui, tai rūkana.
Kodėl rūkas dažnai pasirodo prieš saulėtekį
Giedrą naktį žemės paviršius netenka šilumos, o prie jo atvėsta ir oras. Kuo oras artimesnis prisotinimui, tuo mažiau turi atvėsti, kad pasiektų rasos tašką. Ši temperatūra priklauso nuo to, kiek ore yra vandens garų. Ji gali būti ir aukštesnė už nulį, todėl rūkui susidaryti šalčio nereikia.
Silpnas vėjas šiek tiek maišo pažemio orą. Taip atvėsta storesnis oro sluoksnis nei visiškoje tykoje. Jei vėjas stipresnis, maišymasis gali trukdyti tokiam rūkui išlikti. Šis rūkas vadinamas spindulinio atvėsimo rūku, nes procesą pradeda naktį vėstantis paviršius. Žemiau esančioje pievoje ar upės slėnyje rūkas gali tvyroti, nors ant kalvos oras dar skaidrus.
Kada rūkas sklaidosi ir kodėl kartais užsibūna
Po saulėtekio žemė pradeda šilti. Šylant pažemio orui, lašeliai garuoja, todėl naktį susidaręs rūkas dažnai sklaidosi. Jei paviršius šyla lėtai, rūkas gali išlikti ir saulei jau patekėjus.
Rūkas gali susidaryti ir tada, kai drėgnas oras slenka virš vėsesnio vandens ar sausumos ir nuo jų atvėsta. Tai advekcinis rūkas. Kol virš šalto paviršiaus tebeslenka drėgnas oras, vien saulėtekio gali neužtekti, kad rūkas išsisklaidytų. Yra ir kitų susidarymo būdų: pavyzdžiui, kai virš šiltesnio vandens į šaltesnį orą patenka papildomų vandens garų. Taip virš upės ar ežero gali susidaryti garavimo rūkas.
Kaip skaityti matomumo žemėlapį
LHMT matomumo žemėlapyje rodomas modelio apskaičiuotas horizontalus matomumas dviejų metrų aukštyje virš žemės. Po žemėlapiu esančiomis rodyklėmis pasirinkite valandą, o spalvą ties dominančia vieta palyginkite su skale dešinėje. Pavyzdžiui, geltona sritis žymi 500–1000 m matomumo intervalą. Matomumą gali sumažinti ir smarkus lietus ar sniegas, tad vien spalva nepasako, ar bus rūkas.
Planuodami kelionę patikrinkite ne tik išvykimo vietą, bet ir kelis taškus maršrute tuo metu, kai pro juos važiuosite. Jei mieste modelis rodo gerą matomumą, o ties slėniu – prastesnį, pirmasis rodmuo neapibūdina viso kelio. Patikrinkite, kada modelio duomenys atnaujinti. Prognozė padeda numatyti, kur sąlygos gali pasikeisti, bet faktinis matomumas konkrečiame ruože gali skirtis. Ploną rūko sluoksnį galite matyti virš žolės net tada, kai dviejų metrų aukštyje matomumas dar geras.
Rūkas mažina matomumą, tačiau iš matomumo žemėlapio nesužinosite, ar kelias apledėjęs. Jei temperatūra artima nuliui ir norite suprasti slidumo riziką, pravers lijundros ir plikledžio paaiškinimas.
