Kas yra lijundra ir kuo ji skiriasi nuo plikledžio

Lijundra susidaro, kai skysti lietaus, dulksnos ar rūko lašeliai prišąla prie šalto paviršiaus. Plikledis apibūdina ledu arba suledėjusiu sniegu padengtą žemės paviršių, pavyzdžiui, kelią ar šaligatvį. Todėl šie žodžiai nėra visiškai pakeičiami: vienas nusako apledėjimo reiškinį, kitas – dangos būklę.

Šis skirtumas praverčia skaitant prognozę. Perspėjimas apie lijundrą skatina įvertinti ne tik slidų taką, bet ir apledėjusias šakas ar laidus. O pranešimas apie plikledį svarbus net tada, kai išėjus pro duris niekas nekrinta iš dangaus.

Kaip susidaro lijundra?

Skystas lašelis gali užšalti patekęs ant atšalusios šakos, tvoros, automobilio ar kelio. Taip paviršių dengia vis naujas ledas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atmosferos reiškinių paaiškinime nurodoma, kad lijundros ledas gali būti ir skaidrus, ir matinis. Vien blizgesys nėra patikimas būdas atskirti visus apledėjimo atvejus.

Ant plonos šakelės ledas pastebimas lengviau negu ant tamsaus tako. Vis dėlto gražiai apledėjęs medis neparodo, kokia yra kiekvieno aplinkinio šaligatvio būklė. Prieš renkantis kelią reikia pasižiūrėti ir po kojomis: ar takas nuvalytas, pabarstytas, ar galima apeiti slidžią vietą.

Lijundra ir plikledis: kuo skiriasi?

LHMT monografijoje „Lietuvos klimatas“ skirtumas aiškinamas per reiškinį ir paviršių: lijundra yra meteorologinis reiškinys, o plikledis pirmiausia nusako žemės, dažnai kelių, būklę. Plikledis gali susidaryti ir užšalus polaidžio vandeniui arba apledėjus suvažinėtam sniegui.

Lijundros ir plikledžio skirtumai

Klausimas	Lijundra	Plikledis
Kas apibūdinama?	Lašeliams prišąlant susidarantis apledėjimas.	Ledu ar suledėjusiu sniegu padengta žemės danga.
Kur pastebima?	Ant šakų, laidų, kitų daiktų ir žemės paviršiaus.	Ant kelių, šaligatvių, takų bei kitų žemės paviršių.
Ar būtini dabar krintantys krituliai?	Ledą formuoja prie paviršiaus prišąlantys skysti lašeliai.	Ne. Slidi danga gali išlikti krituliams pasibaigus ar susidaryti užšalus tirpsmo vandeniui.
Ką įvertinti keliaujant?	Dangą ir virš maršruto esančius apledėjusius objektus.	Dangos slidumą visame pasirinktame maršrute.

Ar abu reiškiniai gali pasitaikyti kartu?

Taip. Lijundros metu gali apledėti ir medžių šakos, ir kelias. Krituliams liovusis ant kelio likęs ledas savaime nedingsta. Dėl to vien žvilgsnio pro langą nepakanka nuspręsti, kad kelionės sąlygos jau pagerėjo.

Pavyzdžiui, po nakties lietaus gali pragiedrėti, tačiau kiemo takas likti apledėjęs. Tokį rytą prieš einant į stotelę reikėtų pasitikrinti, ar takas sutvarkytas, net jei skėčio jau nereikia. Nustojęs lietus ir pagerėjusi dangos būklė nėra tas pats.

Ką įvertinti prieš išeinant?

Renkantis maršrutą verta palyginti ne vien atstumą. Trumpas apledėjęs takelis per kiemą gali būti pavojingesnis už ilgesnį, tačiau nuvalytą ir pabarstytą šaligatvį. Jeigu įprastas išėjimas slidus, geriau iš anksto numatyti kitą praėjimą ir kelionei palikti daugiau laiko.

Klaipėdos rajono savivaldybės paskelbtose LHMT rekomendacijose patariama avėti žemakulnius batus neslidžiu padu, eiti lėtai ir mažais žingsniais, nelaikyti rankų kišenėse, o ant laiptų naudotis turėklais. Nuvalytas ir pabarstytas maršrutas svarbus visai kelionei, ne tik pirmiesiems metrams prie durų.

Per lijundrą įvertinkite ir tai, kas yra virš tako: dėl ledo svorio gali lūžti medžių šakos, nukentėti elektros linijos. Nesirinkite sustojimo vietos po akivaizdžiai pažeistomis šakomis. Pastebėję nukritusį elektros laidą jo nelieskite ir nesiartinkite.

Kodėl vien oro temperatūros neužtenka?

Prognozėje rodomas nedidelis pliusas dar negarantuoja, kad kelio paviršius neįšalęs. Britų meteorologijos tarnyba „Met Office“ aiškina oro ir kelio paviršiaus temperatūros skirtumą: naktį kelias gali atvėsti greičiau už orą. Todėl dangos būklės negalima nustatyti vien pagal vieną termometro skaičių.

Planuodami laiką peržiūrėkite savo vietovės valandinę prognozę. Pavyzdžiui, Vilniaus orai kas valandą padeda palyginti išvykimo ir grįžimo laikotarpius. Vis dėlto oro prognozė nėra konkretaus kiemo tako slidumo matavimas.

Prieš kelionę patikrinkite ir oficialius LHMT perspėjimus apie pavojingus reiškinius. Perskaitykite, kokiai vietovei ir laikui jie skirti. Šis straipsnis paaiškina sąvokas; aktualią situaciją reikia vertinti pagal naujausią perspėjimą ir realią pasirinkto maršruto būklę.